nuarti

nuarti
1 nuárti, nùaria, nùarė (nuórė) 1. tr. K aparti, nuskusti paviršių arklu, plūgu: Dabar dobilieną plonai nuársim, kad geriau dirbtųsi . Jie tą kalną iš palengvo ir nùarė Brs. 2. tr. nuversti ariant: Kai su traktoriais pradė[jo] árt, visus kapčius nùarė Gs. Jei ūkininkas kelio pakraštį nùaria, tai jis paskutinį metą gyvena (priet.) prš. 3. tr. išvaryti (ariant): Netiesią vagą nùarė Skr. 4. tr. išarti, išversti į viršų ariant: Kai tas (nuartas) bulbas nukaste, daugiau nuársiu Kp. Tiek daug nuóriau bulbų, ir visas nukasat Ut. | refl. tr.: Ar nukasi vienas, kad tiek daug bulbių nusìarei? Kp.ariant nupjaustyti: Ark giliau, kad bulbų nenuartum Kp. 5. refl. ariant pasiimti: Jureliai turi nusiãrę Subačių̃ lauko Lp. 6. intr. nueiti ariant: Diedas nùarė ir nùarė net kitan galan lauko Tvr. | refl.: Radau jį nusiãrusį į pačią galulaukę Grž. 7. refl. prk. sunkiai nueiti: Senė šiap tep nusìarė pas dukterį Rdm. 8. tr. nudildyti ariant: Nùariau plūgą par vienus metus, reiks kaldinti kitus noragus Šts. | refl.: Nusìarė mano noragas Lp. 9. tr. nuvarginti ariant: Arkliai buvo nuartì, nukamuoti Grž. | refl.: Atejau namo nusiãręs, nusivargęs, ė valgyt nėr ko Ml.
◊ nuárti nósimi juok. nugriūti kniūbsčiam: Nabagyną kad stvėrė žu krūtų, kad straigė žemėn, tai tas ir nùarė nósia Rod.
nuárti (kieno) pečiaĩs nuskriausti, nuengti ką: Nėr sunkesnės buitelės kap našlelės – kas atejo, tas pamynė, kas atejo, tas nùarė tavo pečiaĩs Dbč.
\ arti; aparti; atarti; įarti; išarti; nuarti; paarti; papaarti; pararti; perarti; praarti; priarti; suarti; užarti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • nuarti — nuárti vksm. Lai̇̃kas bulviéną nuárti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paarti — 1 paarti, pàaria, pàarė (paorė) 1. intr. kiek, nedaug arti: Pàaria kiek, ir stovi, ilsisi Kp. Eik, dar lig pietų paark, paskum eisim prie kito darbo! NdŽ. 2. refl. užtektinai, ilgai arti: Tai pasìariau šiandien – visą dieną! Ėr. 3. tr. nuarti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aparti — 1 aparti, àparia, àparė (aporė) tr. 1. SD200, K arklu ar plūgu išdirbti, suarti: Roputieną àpariau, dabar arsiu dobilieną Skr. Anas vienas visą lauką aporė Mlt. apartinaĩ adv.; B: Apartinaĩ sėjau, t. y. tiek, kiek šiandien užarsiu J. | refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arti — 1 arti, ãria, ãrė (orė) tr., intr. 1. SD229, R, K su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę: Jau metas rugienos arti Kp. Žemė buvo labai sunki arti J.Jabl. Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Gs. Sakė tave arti nemokantį KlvD107. Orė per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atarinėti — tr. 1. Švnč apkaupti, aparinėti (bulves): Bulves pravartu būtų dar kartą apravėti ir atarinėti rš. 2. nuarti kasimui: Iš pirmo do kiek bulbas atarinėj[o], paskui negalėj[o] i bulbų atarinėtie Str. arinėti; aparinėti; atarinėti; išarinėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atarti — 1 atarti, àtaria, àtarė (atorė) 1. tr. SD213, J baigti arti: Dirva atartà B. Àtariau lauką, dabar galėsiu pasilsėti J.Jabl. 2. tr. antrą kartą, iš naujo arti: Niekai lysves anksti suarti, paskui jas vis reikia prieš sėją atarti Žvr. Iš šių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išarti — 1 išarti, ìšaria, ìšarė (išorė) tr. 1. išdirbti, išpurenti ariant: Turi išart, išekėt ir rugius pasėt MitI370. Šiais metais išoriau visus raistus Ut. Aš šiemet daug ìšariau pievų Gž. Išarta dirva SD383. ^ Gerai išarsi, išakėsi, gerą ir derlių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuarimas — nuarìmas sm. (2) → 1 nuarti 2: Už to kriaušio nuarìmą vertas pagirt Kp. arimas; aparimas; atarimas; įarimas; išarimas; nuarimas; paarimas; perarimas; praarimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuarinėti — iter. dem. 1 nuarti 2: Jis man kasmet ežią nuarinėja Jnšk. arinėti; aparinėti; atarinėti; išarinėti; nuarinėti; paarinėti; perarinėti; prisiarinėti; suarinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubruzdinti — nubrùzdinti tr. 1. nustumti: Nuo kranto, nuo stogo nubrùzdink, t. y. nustumk J. 2. nubruožti, nubrozdinti: Rodos, tik truputį spragilai prigavo, bet nubrùzdino visus narius (pirštų) Šv. | refl. tr.: Kame nusibrùzdinai pirštus? Šv. 3. nuarti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”